blūdinys

×blūdinỹs sm. (3^b) 1. klaikinys, svaiginys, pakvaišimas: Tam, matyti, blūdinỹs užejo, kad laksto kaip be galvos Vvr. Palauk, bene nueitum blūdinỹs J. Į blū̃dinį verčia J. 2. Grg paklaikėlis.